kakaja popsnia!

viskas. čia kelio pabaiga.

šiandien perskaičiau top 10 most downloaded movies on bittorrent postą ir kapiec. anksčiau šį torrentfreako sąrašą skaitydavau su ironiška šypsenėle, nes nerasdavau ten nieko matyto beigi man priimtino. dabar su giliu liūdesiu galiu sau pranešti, kad net penkis filmus iš šio dešimtuko mačiau: incredible hulk, iron man, death race, get smart, dark knight.

gelbėkite!

„must see gyvai“ koncertai

puikus įrašo pavadinimas penktadienio vakarui, ane? ką jau padarysi, kad aš, užuot tokiu metu į masovkes ėjęs, sėdžiu prie pc ir čia rašliavoju, beigi pareigingą tėvelį kita akimi vaidinu.

keista diena buvo. retai kada puolu į jutūbą nostalgijos vedinas, vaizdų ieškodamas, kaip kad šiandien. radau net keletą tokių, kuriais norėčiau su savo ištikimuoju skaitytoju, dieną/naktį mane stebinčiu, pasidalinti.

pasidalinti ir pasižadėti, kad kai šios grupės aplankys mūsų Lietuvą (tikiu, vienądien taip ir bus), būtinai nulėksiu į jų koncertus – nesvarbu, ar tai bus penktadienio vakaras, ar pirmadienio rytas. dar ir šeimą nusivesiu (atleisk man, bjork, ruoškis – dylanai).

o kol kas varvinu seilę, mp3′ioškes klausau, youtube’ą rodau:

beirut – siki siki baba

pradėkim nuo beirut. tiksliau, ne tiek nuo beirut, kiek nuo jų vokalo keista pavarde (condon) + borato garso takelyje išgarsėjusių kocani orkestar ir jų gypsy brass super hito „siki siki baba“. tarti reiktų „šiki, šiki, baba“, kas labai juokingai skamba. iš tikrųjų, tai man nebuvo juokinga, kuomet išvydau borato soundtracko playlist’ą – baisingai piktinausi, kad muzika, kuria tyliai mėgavausi, su dideliu triukšmu paviešinta tokiame niekam tikusiame komedijuje. bet ko čia pykt – popsas ir makedonijoj popsas.

cloud cult – tornado lessons

pažiėjom? žiūrim toliau. čia gi žalieji, man kažkuo „cafe de paris“ primenantys (neklausk, kuo – nežinau). 2½ minutės jie intro’dusinasi, kad likusias dvi su puse minutės pagrotų. kartais juokingai, kartais netikėtai, kartais – perspektyviai. tiek perspektyviai, kiek, bijau, mūsų šalyje dar ilgai nematysim. kaip ir tornadų.

angus & julia stone – just a boy

absoliuti romantika. ir šiurpuliukai, retai mane beaplankantys. labai norėčiau pamatyti, kaip tai atrodo gyvai. dėl to, tiesą sakant, ir šį įrašą užvedžiau – žiūrint youtube mažai ką pamatysi – gyvai tai turėtų būti pasaka.

bus daugiau.

geimeris

ir reikėjo gi man vienam tokiam bloge pamatyti nuorodą į nintendo 8-bit geimus. tai gal net blogiau už eurodance’ą. oi, eurodance’as. dabar belieka winampe pasileisti kokį nors marky mark su prince ital joe gabalą, pvz., „in the 90’s“ ir, kaip mano tėvas pasakytų – „sudieu, razumėli“.

taigi, in the 90’s, kai dar nebuvo line age, warcraft, quake, gta, nba live 2008 etc., rūlino nintendo. kiek vėliau – sega. pamėginsiu dabar prisiminti ir jums priminti keletą šių konsolių žaidimų, kurie man vėl neduoda ramybės.

„jackal“ (© konami, 1988) „your brothers-in-arms are hostages behind enemy lines and you’re their only hope for freedom“. hell yeah. važinėju su mašiniuku, spaudinėju a ir b mygelius, mėtau bombas ant priešų ir gelbsčiu saviškius. ordiną man! kol kas davažiavau iki 3-io „kambario“ vidurio. ten priešų patrankų ir lazerių pasirodė daugoka – laižausi žaizdas.
„gun smoke“ (© capcom, 1988) „the year was 1849“. laukiniai vakarai, kaubojai/indėnai ir aš, su dviem pūškom žengiantis per miestelius ir kaimus, banditus gaudantis, rewardus renkantis. žaidimo stiliukas tai viens prie vieno su jackal. tik čia vietoj mašinyčių laksto žmogeliukai, be to, nereikia nieko gelbėti. na, nebent savo skrybėlę ir skalpą. galbūt dėl stiliuko panašumų ir užstrigau taip pat 3-iam „kambary“, kuriame daug indėnų.
„terminator 2“ tfū, blemba. sunkus, zaraza. kažkas šitą kurdamas, turbūt pamiršo, kad terminatorius nėra bokso kriaušė. pirmus porąkart mane, naivuolį kyborgą blogiečiai plikomis rankomis patvarkė. kiek pasitreniravęs išmokau šokinėt pirmyn atgal aplink priešus ir duoti į nosį – šitaip lengviau. bet antras „kambarys“, kuriame pasirodo sunkvežimį vairuojantis t-1000, kol kas lieka neįveiktas.
„beavis & butthead“ (© viacom, 1994) čia jau sega ir kitas lygis. keturis mygelius keičia šeši + pagerėja grafika. niekad per daug nesižavėjau byviu ir tešlagalviu, bet šitas žaidimas užkabino labiausiai. nes neskaitant to, kad vienas veikėjas riaugėja, o kitas perdžia, pats siužetas yra pakankamai įdomus. pilna visokių tips&tricks. jei sugalvosit kada žaist, nedarykit tos klaidos, kurią padariau aš – pagūglinau žaidimo passwordus. :/
„mortal kombat 3 ultimate“ (© williams entertainment inc., 1996) žaidimas, kurį kadaise mintinai mokėjau. visus fatality, brutality, animality ir t.t. kvailas žaidimas, prie kurio praleidau pusę savo paauglystės ir nėkiek dėl to nesigailiu. gerai, kad su klaviatūra snukius daužyti (gi supratai, apie ką aš) ne taip patogu ir smagu kaip su joystick’u – pakako iššvaistytos paauglystės.
„rock and roll racing“ (© blizzard) rock and roll! konkretus nr. 1, dėl kurio ir joysticką galima būtų įsigyti – dukrai paaugus prisėstume su ja prie monitoriaus ir tiek jūs mus tematytumėt. azartiškiausias lenktynių simuliatorius ever. važiuoji, laimi, gauni babkių, upgrade’iniesi, vėl važiuoji, vėl laimi, arba pralaimi. pamirškit visokius ten need for speedus. rock and roll racing 4ever!

va, lyg ir išsipasakojau savo nostalgijas. jei ką sudominau – spaudžiam čia ir žaidžiam. tiesa, mano aprašytųjų ten nerasit, bet pradžiai užteks ir to, kas yra. o jei užsikabinsit rimčiau, piktųjų p2p programų pagalba visada galima parsisiųsti emuliatorius.

home, sweet, home. arba tai, nuo ko pastaruoju metu kaifuoju

arba labai ilgas įrašo pavadinimas, hehe. mėgstu pavadinimus, kuriuose yra žodis „arba“ – labai solidžiai atrodo.

bet dabar aš pakalbėsiu apie tai, apie ką jau senokai kalbėjau – mano mylima muzika. Letovo mirtis ir dar keletas dalykų ilgam buvo atmušę tą norą, winampas jei ir grodavo, tai tik labai fone. bet gal jau užteks, grįžkiva melodijos glėbin!

štai, mobis, atrodo irgi nusprendė grįžti iš kur atėjęs. jo balandžio 1 d. (prunkšt) pasirodysiantis naujausias albumas „last night“ – tvirtas žingsnis dekada atgal. kaip minimum. ir aš visai nepykstu, patys paklausykit – moby – everyday it’s 1989. hooray + long live tokiam rave’ui.

grįžta ir r.e.m. jų „akseleratorius“ irgi būtų puikus balandžio pirmosios pokštas. bet, kas tiesa, tas nemelas. va, kaip chebrytė roknrolina – r.e.m. – man-sized wreath.

daugiau nevardinsiu. už mane tai visai neblogai daro all new releases blogas, kuriam, ko gero tikrai gresia kalėjimas. bet kol žmogelis dar laisvėj, siūlau užsiprenumeruoti rss – nepraleisit nė vieno naujo albumo ir visi bus laimingi, išskyrus riaa. todėl karts nuo karto pirkit albumus cd formatu. skanaus.